perdegti

pérdegti intr. 1. Dv išnykti nuo ugnies, sudegti: Susyk privarai daug malkų [į krosnį], kol párdega, baisiai rūksta Skr. Surinko perdegusius kaulus, sudėjo į vieną grabą ir dailiai palaidojo M.Valanč. | prk.: Meilė perdegė, išblėso, tu man leidai nusivilt T.Tilv. 2. SD294 nuo degimo pertrūkti: Malkos per vidų pérdegė, o galai atsiliko J. Perdegę lubos sukrito Grž. 3. per karštai išdegti (degimu bekietinant): Pagal išdegimą yra trys plytų skyriai: plytos gerai išdegusios, plytos perdegusios ir plytos nepridegusios A1884,74. 4. perkaisti: Kad perdegiau ant pečiaus, net akỹs raudona Ds. Par daug párdegiau saulėj, ir pradėjo galva skaudėti Vvr. ║ kurį laiką kaisti (saulėje): Pérdegė karvės perdien ant saulės – pieno neduos Rdm. 5. sukaisti, sugesti: Párdegę grūdai nebdygsta Vvr. Šienai nuo lietaus pérdegė Lzd. Turėjo turėjo karves nelaidytas, kolei pienas pérdegė Ml. ║ išpūti, perpūti: Perdegęs mėšlas pasidaro lipnus, jo temperatūra nukrinta iki 22° C rš. Gruntą liesą reikia įkrėsti mėšlais labai perdegusiais S.Dauk. 6. prk. labai susijaudinti, užpykti: Kad pérdegė, tai begatavas sudraskyt PnmR. 7. prk. nusiraminti, praeiti pykčiui: Perdegs greit ir jam Ds. Ji duodavo laiko jam perdegti, tada juodu taikydavosi rš. ║ nustoti ieškoti, prarasti norą: Neprileidei kumelės an kumelį, kai deginos, dabar pérdegė ir nesleidžia Ml. 8. prk. peržydėti: Visos pilnavidurės rožės pérdegę Lš. 9. prk. sukirsti, uždrožti: Nelįsk į svetimą sodą, žiūrėk, kad kas pagaliu nepérdegtų Ėr.

◊ smìlga (šiáudas) nepérdegė trumpai pabuvus, užgaišus, neilgai trukus: Smìlga nepérdegė, ir vėl ėsti nori Šts. Mat bijo, kad smìlga nepárdegtų be darbo (nenori nė kiek būti be darbo) Varn. Yra be galo opi: šiaudas neperdegtų, jau ir užsirūstino Blv. Par darbymetį nė šiáudui párdegant nebūs laiko Ll.

širdìs pérdegė praėjo pyktis, nurimo: Užsidegė, įtūžo, o kai perdegs širdis, ir vėl bus geriausias žmogus rš.

\ degti; apdegti; atidegti; įdegti; išdegti; paišdegti; nudegti; padegti; perdegti; pradegti; pridegti; razsidegti; sudegti; uždegti